Jau baigiami prieš metus pradėti Kristaus kapo Jeruzalėje restauravimo darbai. Kaip informavo Šventosios Žemės pranciškonų kustodijos vadovas kun. Francesco Patton, remonto darbus ketinama užbaigti kovo 22 d., tai yra pačiu laiku prieš artėjančią Didžiąją Savaitę ir Velykas. Pasak Kustodijos vadovo, sėkmingai suderinti remonto darbai taip pat liudija apie šiandien esančius žymiai geresnius negu anksčiau santykius tarp krikščioniškų bendruomenių, kurioms Kristaus kapo bazilika priklauso. Šventojoje Žemėje esančias vietas, kuriose vyko pagrindiniai Kristaus gyvenimo įvykiai ir ypač šią vietą, kurioje jis buvo nukryžiuotas, mirė, buvo palaidotas ir prisikėlė, gerbia visi krikščionys ir gausiai lanko įvairioms Bažnyčioms ir bendruomenėms priklausantys tikintieji. Šventosios vietos taip pat ne kartą yra buvusios į jas reiškiamų pretenzijų ir ginčų tarp krikščionių ar net konfliktų objektu. Devynioliktajame amžiuje, kai Palestina priklausė Osmanų imperijai, buvo nustatytas „status quo“ – griežtos šventųjų vietų saugojimo ir pamaldų laiko jose taisyklės, kurių privalo laikytis pagrindinių konfesijų tikintieji. Nuo to laiko Šventojo Kapo bazilika dalijasi ortodoksai, katalikai ir armėnai; kelios mažesnės erdvės taip pat priklauso koptams, siramas ir etiopams.
Ginčai ir pretenzijos dėl naudojimosi bazilika ir maldos laiko joje buvo viena kliūčių, dėl kurios nebuvo galima Kristaus kapo remonto atlikti anksčiau. Bazilikos viduje esantis koplyčią primenanti uolos blokas, kuriame yra nukryžiuoto Kristaus palaidojimo vieta, jau seniai buvo kritiškos būklės. Saugant jį nuo sugriuvimo, 1947 m. iš išorės buvo sumontuoti metaliniai sutvirtinimai, tačiau dėl rimtesnio remonto nepavyko susitarti. Tad pernai pasiektas susitarimas dėl remonto laikomas nemažu laimėjimu. Trijų bendruomenių atstovai pagaliau sugebėjo atidėti į šalį įsisenėjusį įtarumą ir susitarė suremontuoti Kristaus kapą, kuri yra brangi visiems pasaulio krikščionims.
Pirmoji Kristaus Kapo bazilika arba Prisikėlimo bazilika, kaip ją vadina ortodoksai, buvo pastatyta ketvirtojo amžiaus pirmoje pusėje, imperatoriaus Konstantino nurodymu. Ji apgaubė, tą vietą, kurią vietiniai krikščionys jau tris šimtus metų gerbė kaip Kristaus kapą. Vėliau pirmoji bazilika buvo ne kartą perstatoma ir plečiama, po jos skliautais atsidūrė ir netoli kapo buvusi Kristaus nukryžiavimo vieta. Kristaus Kapo baziliką myli ir brangina Šventosios Žemės krikščionys; kasmet aplanko ją daugybė piligrimų. Golgota ir tuščias Kapas tai iš tiesų svarbiausios ir visiems krikščionims brangiausios Šventosios vietos. (Vatikano radijas)
Popiežius Pranciškus prie Kristaus kapo
